BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie tingulį ir chemiją

Pasinešiau paišalioti cheminius babaušimentus.
Patingėjau skenuoti.
Jeigu dabar taip suprasčiau pačią chemiją tiek, kiek pripaišalioju tų elementų,

Rodyk draugams

whoopies

Atsiprašau, atsiprašau.
Aš vėl kaip amžinai dingusi.
Net negaliu pasiteisinti, kad dėl mokslų, nes nemėgstu meluoti.
Prisipažįstu. esu sausainius ir šokoladą valganti, pasaulį ignoruojanti tinginiūkštė.
*pasislepia už lovos, pasistato priešais save mr. face, kad niekas nė nebandytu ieškoti ir supuojasi*
Bet Nuostabioji katė ant palangės seniai seniai (Maždaug prieš mėnesį ._.) mane apdovanojo už baibokiukus ir aš jai nuoširdžiai dėkinga.

Bet už tai įtraukė mane į žaidimą ir sudiktavo taisykles:

- Gavęs apdovanojimą išduoda, iš ko jį gavo;

- Parašo 7 dalykus apie save;

- Išrenka tuos, kam perduos titulą;

- Jiems praneša gerą žinią.

Kadangi žaidimas atrodo smagus, tai pažiūrėkim kas gaunasi:

1. Pastaruoju metu taip “pasinešiau” ant Amnesia: the dark descent, kad niekaip nuo to kabliuko neatkibau, ir tik per plauką susilaikau, kad neimčiau amnezijiškus juokelius skaldyti mokykloj. Iiiiiiir vis dar neatsikabinau nuo “Warrior cats”.

2. Ne itin mėgstu kai pažįstami žmonės mane pralenkia srityse, kurios man pačiai labiausiai sekasi. (Ne itin mėgstu dažniausiai reiškia didelius nervus, nors kartais visai smagu būna).

3.  Veiksmingiausi būdai sugadinti man dieną - ateiti pas mane, čiupinėti mano daiktus ir padėti juos ne į vietą (Nors jie šiaip ar anaip niekad vietoj nebūna), arba atvesti kokį mažą besiseiliojantį viską bečiupinėjanti ir kramsnojantį vaiką ir palikti man jį prižiūrėti.

4. Turiu apie 45-55 sąsiuvinius pilnus sketch’inio tipo komiksų kuriuos pradėjau piešti gal 3 klasėj (jei ne seniau) ir dar tebepiešiu.

5. Seniau rašydavau eilėraščius. Dabar nebesukuriu doro eilėraščio, bet galiu visą istoriją surimuot be didelio vargo. (beje, esu žiauriai išranki eilėraščiams. Sunku atrasti tokį kuris man patiktu)

6. Mano mėgstamiausias vaisius - obuolys. Ir niekas kitas. Nesu valgiusi skanesnio vaisaus už gerą prinokusį lietuvišką obuolį.

7. Kol neprisėdu prie kompiuterio, manęs jis visai netraukia, bet jeigu tik prisėdu, nebeižinau kaip nuo jo atsikrapštyti.

Iiiiiiiiiir… Dabar pabūsiu kiaulė. Skaitau galybę blogų, bet ne itin dažnai komentuoju. Ir Kiekvienas iš jų vertas apdovanojimų. Išvis, visoj blogo bendruomenėj jei ne pats blogas vertas apdovanojimų, tai dažniausiai bent vienas ar keli įrašai tikrai verti aukso medalių… Ar bent sidabro blogiausiu atveju. Negaliu paimti ir tituluoti kažko kažkuo.
Tai va.

Dabar visi kas šitą perskaitėt eikit pasididžiuoti savo blog’ais ir mano nematomais apdovanojimais.

Dangaus katukas jums liepė.

Rodyk draugams

kost, le kost kost ir danieliai

Mano imuninė sistema dabar truputi užsiėmusi neaiškiu neperšalimo ir veikiausiai negripo virusu/dalyku. Valio, nes išsisukau keturioms iš penkių dienų iš mokyklos. Ir kartu bū. Per ryt… (Oba, jau taip vėlai. reiks eiti miegoti) ir šiandien reikės pasivyti klaselę, nes esu beveik garantuota, kad pirmadienį grįšiu į mokyklą, nebent susamokslaučiau ir pasišaldyčiau ar ką nors, bet nesinori, ir taip bjaurus kosulys kamuoja.
Ši savaitė buvo gan bjauri. Aš ir taip sunkiai užmiegu bet dabar muistydavausi po tris valandas ir ilgiau kol užmigdavau. Skaitymui (mano numeris du mėgstamiausiam užsiėmimu) neturėjau nė kokio noro nes kažko visai susikaupti nėjo. Vakar padėjo eiti, bet tik vakare. O piešimui (mano numeris VIENAS) užsiėmimui… Po galais. ne tas linksnis ir išvis neteisingai pradėjau rašyti. D:< O piešti irgi nesisekė. Visa fantazija nukurnėjo giliai į kriauklės dugną. Iš kur aš tą kriauklę ištraukiau?

Noriu miego…

Karšta…

turbūt vėl temperatūra sukilo (Cha, norėčiau. Taip nebebus. NEVEEEER. Nes vaistai kurie ją nuspardė, nuspardė ją taip, kad ji daugiau nebedrįs pakilti.)

Jaučiu geriau eisiu miegoti.
Mielai pridėčiau kokį paveiksliuką, bet nieko doro nenupiešiau per šį laiką.

Kai ką prisiminiau.
Pažiūrėjau linksmuosius Danielio nuotykius stebuklingųjų princesių pilies požemiuose ir nepožemiuose kur buvo žudomi žmonės, ir prisiveisė siaubingų pabaisų kurie nori užmušti Danielių.  Wyyyy :D
Jei rimčiau labai smagus “lets play”, kaip siaubo žaidimukui. Dėkui… (kaip jie ten vadinasi?) …Naratorei (teisingai?)… truputi daug keiksmažodžių, bet kai ponas veidas (Taip buvo pavadintas vienas iš basių pilies babaušių) bando pagauti tave ir padovanoti vieną nemokamą nužudymą, tai atleistina.

kas man primena:

Danielius gi tas gyvūnas panašus į stirnbriedį ._.
Nekreipkit dėmesio į nemiegantį ligotą žmogų.
Va jei įdomu:

Let’s Play Amnesia: The Dark Descent - Part 1

Nesidaro baisu iki kažkelintos dalies… gal 5 ar toliau.

Oba. radau seniau pieštą biški nelabai vykusį drakoniuką.
Enjoy:

Rodyk draugams

mokykla su fonu

Pasiskųsčiau, kad per mokyklą neturiu laiko ir ji mane labai vargina ir kad norėčiau grįžti į praeitį, nes dabar esu panikoj, nes nežinau kokias pamokas rinktis vienuoliktai klasei (Daaaam. man tik biologija ir anglu tesiseka dorai.), bet paprasčiausia neturiu laiko ir esu panikoj.

Še jums biški strikerių klijuojančių foną:

(Kodėl tas geltonas neturi akiųųų D: ?)

Rodyk draugams

bobulytiški bambėjimai

Sėdžiu ir mastau, kad mano vaikystėj (Kuri dar lyg ir nesibaigė, tai laikykim vaikyste amžių nuo kokių 6 iki 12 metų) viskas buvo geriau. O kuo geriau? Va kuo:

Ledais.
šakės su šakutėm kokius skanius ledus buvau radusi, dabar čiū baba. Gerai kad nors keturspalvis “Jokeris” atsirado, bet buvo dar viena, geresnė, jo versija. Vanilinis ledas su keturiuom vaisinėm juostelėm. Omnomnom…

Spanguolėm su cukrum.
Jos irgi padarė dingau. Buvau dar radus,  lygtai vasaros pradžioj, skanių spanguolyčių išvoliotų saldžiame cukruje ir uždarytų gražioje dėžutėje. Bet tokį stebuklą tik kartą per metus berasi, nes aš kol radau tas spanguoles praėjo irgi gal kokie metai… O radau jas kanceliarinių prekių parduotuvėje. Na ką, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet daugiau man to arklio niekas ir nebepakiša. O tokioj pat gražioj dėžutėj dabar gilių kava… O kava man ne prie širdies. (Aš ir taip turiu gebėjimą atsispirti miegui per visą naktį, jei reikia.)

vaikais.
Vardan didžiojo aštuonkojo ir visų jo čiuptuvėlių! ar visur vaikai taip iš… iš… (Nežinau kokį žodį pritaikyti D:)… Išnegerėjo? Einu iš mokyklos, ir girdžiu kaip kažkokie septymečiai pypliukai demonstruoja savo “rusų kalbos įgūdžius”. Arba geriau, nors pasakyk ką dabar kokiam pradinukui, palydės tave keiksmais, ir liks džiaugtis jei dar neapspjaus. Ir tik pabandyk sudrausminti. Tikra pekla užvirs. Na aišku sumurdyti tokį į sniegą būtu vienas malonumas, bet aš neturiu nei jėgų nei noro lakstyti paskui vieną iš tų mažių kol jį pagauni (Juolab kad labiau pasižymiu ištverme, o ne greičiu), o paskui dar sulaukti moralo iš kokio praeivio, kad vaikų skriausti negalima. Aš nesakau, kad VISI vaikai tokie, tiesiog problema tame, kad tokie kakos kurie šitaip elgiasi labiausiai ir krenta į akis.

Televizija.
Nes dabar turiu internetą ir prie jo sėdžiu kiauras dienas. Seniau mintinai žinojau ką ir kada ordo per Discover’į. Dabar net Mythbusters nebepažiūriu.
Kaip tai galėčiau nesėdėti prie kompo? Čia ne aš kalta, čia aplinka kalta >:C *bando tesintis* *nepaviyksta pasiteisinti* * nusivilia*

Žodžiu. Dėl to “Seniau viskas buvo geriau” požiūrio  jaučiuosi kaip bobutė.
Seniau aš buvau geresnė.

Beje, mano fursona (Kuri gyvavo dar daug metų prieš tai, kol sužinojau, kad tokie dalykai kaip fursonos egzistuoja XD) irgi pasikeitė. Kadangi aš ją naudoju savo doodle’škuose komiksiukuose, kurie glūdi paslėpti nuo pasaulio ir yra skirti tik man pažiūrėti kiek patobulėjau per nežinomą laiko tarpą (Nes nesirašiau datų >.<), tai jinai nuolat truputį keičiasi, bet esmė ta pati. Balta katė, rudi plaukai, mėlyna apranga, ir melsvo atspalvio akys.
Štai pavyzdys nupieštas prieš gimtadienį

(FAIL. mėnulis už nugaros, o šviesa krenta iš priekio XD)

Ir ji netrukus stebuklingai transformuosis į rudą šikšnosparnį X3 (Taip, man šikšnosparniai atrodo mieli, gražūs padarėliai. Tiesa norėčiau nors vieną gyvai pamatyti, kad galėčiau nedvejodama tai pasakyti)

*note: jinai galės pakeisti rankas į sparnus ir atvirkščiai. (Nes kažkodėl labai nenorėjau piešti kartu ir rankų ir sparnų. nežinau. Teisiog nenorėjau, ir likau visai patenkita šita dizaino versija.
*antras note: Man regis ji pamiršo kaip atgražinti sparną į rankos būvį.

Gerai, viskas. Baigiu savo burbėjimus ir kleckavones demonstruoti ir einu atostogauti n.n

Rodyk draugams

Mano diena praėjo paprastai:

Šįryt pasižadinau pusę penkių, bet iškart nulūžau. Dar pamenu kad lygtais buvau pabudus ir dangus buvo toks raudonas raudonas, taip ir nesuprantu ar sapnavau ar ne.
O viso to esmė buvo išeiti pavarlioti, kol dar žmonija miega, deja tas faktas, kad nulūžau, labai man sukliudė, mat atsibudau tik apie septintą, o tada mama jau buvo atsikėlusi ir uždraudė išeiti iš namų. Girdi - pavojinga, sako - palauk kol prašvis biški.
laukiu laukiu, o kai prašvito ir visas noras išeiti dingo. Dangus apsiniaukęs, galva nuo neišsimiegojimo skauda, veikti ką nėra, miegas nebeima. Pasinervojau, pasinervojau, pasėdėjau prie kompo, teliko ir vėl kompo. padėjau klasiokei/kaimynei su namų darbu ir iki to laiko jau spėjo sutemti taigi išėjau į lauką.
Vis tiek buvo apsiniaukę, plius nesitikėjau šiaurinio vėjo, kuris gerokai ataušino mano neapsaugotą galvą (kol suvokiau kapišoną užsimesti). Apėjau kelias krautuves, radau draugei Kalėdinę dovaną, dabar reikia ieškoti dar kitai draugei.
Ryt planuoju didžiąją apsipirkimo dieną. Reikia nusipirkti atmintuką, dovaną draugei, dovaną kitai draugei, vokų, galbūt pašto ženklų, spalvoto popieriaus, dovaną pusseserei, dovaną vienam šuniui, dovaną kitam šuniui, dovanų katinams (Čia nebūtinai, nes išeičiau į bankrotą, nes katinų kaime gal 8), Dovaną pusbroliui… Na gerai, dovaną pusseserei ir pusbroliui galiu atidėti, kadangi dar nenusprendžiau ką pirkti.
Šiandien besėdėdama prie stalo sugalvojau blogo įrašą apie reklamas, ir atėjo mintis, kad jei popsinės dainos man nepatiko seniau, tai dabartinių kūrėjus neretai norisi įmūryti į sieną. *apverkia nupopsėjusias grupes*, nors nesakau kad visos dainos/grupės yra siaubas neišpasakytas, bet vis sunkiau ir sunkiau ryte įsijungus radiją išgirsti smagių dainų virtinę. Jeigu pasitaiko kokia viena kita geresnė, tai verta pasidžiaugti (Šiandien vos nenutrenkiau radijo nes išgirdau vieną dainą kuri man buvo įsiėdusi į smegenis ir kiaurai, o kitiems tai buvo hitų hitas, atrodo kvaila, bet kai pasitaiko tą pačią dainą per dieną išgirsti 3 - 4 kartus, jau darosi bloga)
Gal gale išsimaudžiau, namų darbų atidėliojimas mane atvijo prie kompo, nors turiu tik pusantro namų darbo.
Žodžiu, taip praėjo mano diena. O kaip praėjo jūsų?

P.S.
Kodėl aš pasiilgau kaimo:
1. pusseserė (Kurios nuotraukos tingiu ieškoti XD)

2. Žieminis Lakis (kuris būna ir vasarą, tiesiog žiemą neištepa drabužių purvu):

Na bent ir pagalvok koks atsitiktinumas - lietuviškai pavadintas už tai, kad daug lakė, o angliškai tai reikštu, kad jam turėtu sektis

3. Kačiukai (Šita vada dingusi, bet yra kita):


“Oh noes! mus paparacina!”

Rodyk draugams

Puodelis minučių su drakono kubeliais

Puodelis minučių

Tai štai.

Jau kažkada minėjau, kad pereinu į gimnaziją. Perėjau ir… Toliau nesidžiaugiu. Tiesa pasisekė, su buvusių klasiokių pagalba, pakliūti į klasę kur beveik visi žmonės pažįstami nors kiek, tačiau toliau nelabai tėra kuo džiaugtis. Nebent pavadinimu dar. Gabijos gimnazija - Ugnies deivės gimnazija. Nors man, kaip ne tokiai jau ir ugningai asmenybei, daug labiau tiktu Pavasario vidurinė, nes… nežinau. Ne taip ugninga.

Ir štai ką pasakysiu apie pamokas:
Dailės pamoka - milijoną kartų nuobodesnė, negu vidurinėj buvo.
Lietuvių pamoka -maždaug tas pats kaip ir buvo. mokytoja gera, dėsto gerai, vertina griežtai. Žodžiu gera pamoka, jei nepamiršti namų darbų padaryti.
Matematika - Košmaras. Mokytojos balsas eina per smegenis, ji neleidžian et uždavinio vieno perskaityti susikaupus - būtinai turi ką nors pasakyti, kol dar net neįpusėju (o aš skaitau tikrai ne lėtai). Uždavinius spręsti reikia greitai kaip mūsų klasės genijai (Yra tokie du ar trys vunderkindai). O šaukti sugeba kaip niekas kitas. Pasiilgau senosios matematikos TT.TT
Technologijos - Man gerai, kol negaminam valgyti.
muzika - Gera mokytoj ir pamoka nebloga, tik kad didelė dalis klasės nemoka užsičiaupti, net kai nedainuojam.
Kūno kultūra. - Totalus ir visiškas nuprotėjimas. Aš niekad nebuvau fiziškai stipri ar ką nors, bet labai jau lengvutė ta kūno kultūra. Žinau kad Pavasario vidurinė - sportinė mokykla, ir viską, bet tikrai tikrai tikrai tikrai nuvylė mane šioje vietoje. Be to kai šilta negalėsim bėgioti ratų aplink kalnelius ir tvenkinėlį. Štai ir nuplaukia mano mėgstamiausios kūno kultūros pamokos.
chemija - Viena pamoka dėl kurios aš džiaugiuosi neišpasakytai. Pamoka tai nuostabi. Atėjau kaip dundukė, nes chemija mums buvo neišaiškina visai. Dabar šį bei tą suvokiu kai kažką naujo mokomės, bet senuose dalykuose vis tiek nesigaudau, nes nekartojom TT.TT
Informatika - kaip nieko nesimokėme, taip nieko ir nesimokome. O gaila.
Etika - … (Man dar reikia ką nors sakyti?)
Rusų - Nematau didelio skirtumo. Gana neblogai mokomės, plius tenka rimtai žiūrėti į žodžų mokymasį. YAY.
Fizika - Išdėsto gerai, bet nuobodoka. man Labiau patiko Pavasary, ten išdėstydavo ir gerai ir idomiai, ir uždavinius  buvom įpratę turbo greičiais spręsti.
Anglų kalba - Visad buvo lengva, dabar dar visai nulengvinta.
Istorija - Iš kurios visada būna klasės valandėlė. Atėjau ir visiškai nebemoku istorijos. Niekas nesiklauso, ką kalba mokytoja, o ji be to 40 minučių praplepa apie mūsų klasės reikalus (Auklėtoja, matot). Taigi iš naujų temų mokų gražų apvalų nuliuką.
Ekonomika - Visa pamoka yra tik “eee…” nes mokytojos toks kas antras žodis. Dar neįdomiau tas, kad istorijos mokiausi ir vidurinėje, ir čia, kai kiti, kas ėjo iškart į pirmą gimnazijos klasę tesimoko vienerius metus.
Geografija - Tiesiog neįdomios temos dabar. kitkuo neturiu kuo skųstis.
Biologija -YAY įdomi pamoka kuri, PAGALIAU dorai išdėstoma.

Plius klasė labai jau nesubrendusi. Bet gal jų nedarbes atidėsiu kitam kartui.

O dabar zodiakins drakoniukas Šiauliukas, uoj, Šauliukas:

Rodyk draugams

Neįspūdingas sugrįžimas

O aštunkoji (klaida tyčinė) mieliausias.
Nerašiau blog’e jau bala žino kiek.
Reikėtu pradėti vėl kartais ką nors parašyti.
Kol kas nulis minčių, bet jaučiu pamatysit ir daugiau “Daug kačiukai” ir dar visokių nesąmonių.

Ryt, jei spėsiu, papasakosiu kaip sekėsi per tą laiką kol manęs nebuvo blog’e, įmesiu porą paveiksliukų ir turbūt teks gerokai paskaitinėti kitų žmonių blogus, kad galėčiau grįžti į internetines vėžes.

Bet kaip matote mokslai sukramto nemažai laiko ir man, ir katinėliui vardu Žvynas, taigi nežinia ar dažni bus mano apsilankymai.

Beje, blogo išvaizdą pakeičiau nes… nežinau, pavargau nuo vienodumo. Spėju, kad vėliau gražinsiu ankstesnę, bet kol kas gyvesniu su šia.

Rodyk draugams

Vien dėl lapų

Vien dėl rudens nusprendžiau pakvailioti.
Rašyti įrašą ne paprastai, o paeiliuoti.
Ir pasijuokti kad čia ilgai jau nebuvau,
Gal patingėjau, gal paprasčiausiai pamiršau.
Šiandieną piešinių nedėsiu.
Aš jų, turiu, tačiau per daug.
Galbūt dar kiek ir pailsėsiu
O gal sugrįšiu jau tuojau.
Seniai mačiau ką žmonės rašo,
Ką skaito, žiūri jie kartu,
Bet niekas grįžti čia manęs neprašo,
Ir net nelaukia gi turbūt.
O man  tai kas - aš vėl žiūrėsiu sau pro langą,
Tik šįkart į rudens lapus,
į giedrą rudeninį dangų
Ir debesis baltus baltus.
Vien tik dėl lapų geltonų
norėjau parašyti,
kad rudenį labai gražu
Ačiū tiems, kad atėjot paskaityti.

Rodyk draugams

Aš nesu, tu nesi, jis ji nesa

Čia esu, čia nesu. Užsukau, parašysiu įrašą ir vėl pradingsiu. Be reikalo, be priežasties. Tiesiog pradingsiu.

Štai keli mano piešinėliai:

(Visi juodi ploteliai spalviinti juodu tušinuku.l net ir tas juodas didelis “Dnagaus” gabalas Užtruko maždaug savaitę kol baigiau >.<)

(Jauni Vaflis (Sparnuotasis šunelis) ir Narkotikas (Strikeris (Tariasi taip kaip rašosi (Taip, išradau naują rūšį XD)

Na štai.
Beje. Atrodo susitvarkiau pagrindinius reikalus su gimnazija (Kodėl aš nėjau iškart į pirmą klasę. Neeee-eee turėjau laukti tuos metus ir užsimanyti eiti į gimnazijos antrą klasę). Liko tik ateiti vasaros pabaigoj, kad sužinočiau į katrą klasę pateksiu ir viską… Anyway. Visai nesidžiaugiu… Visai.

Rodyk draugams