BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

69 geri žodžiai jums

Viską atidėlioju iki paskutinės minutės. Va. Taigi 69 geri žodžiai visiems mano skaitytojams, draugams, ir priešams.

Jie ten toliau

Skaityti toliau »

Rodyk draugams

To all haters

Kartais pasitaiko nuostabių dienų. Taip būna tada, kai perskaitau kokio(s) nors Dunduko(ės) nervų protrūkį.
Atrodo nieko čia linksmo, bet įsivaizduokit: skaitai kaipžmogus išdeda tavę į šuns dienas, kas antras žodis - keiksmažodis, kas trečias - bet koks įžedžiantis daiktavadis, būtinai turi būti pasakyta, kad esi DIDŽIAUSIA(S) *pyyyyyyyyyypt* !
Dabar įsivaizduokit, kad tą patį tekstą jums parašo/pasako normalus, nors kažkiektai protingas žmogus. (nežianu kaip jums, bet man neišėjo)
Tai va, sėdžiu skaitau tokius nervų protrūkius, ir meldžiu mintyse, kad internetinių tinklapių/blog’ų savininkai tokias nesamones dažniau paviešintu.

Duosiu patarimą, jei norit rimtai pasakyt, kad Blog’as/tinklapis užnisa iki kaulų smegenų ir didesnio *pyyyyyyyyyyyyyyyyyypt* nesat gyvenime matę, tai bent jau protingai tą pasakykit/parašykit.
Jei rimčiau, aš tokių baibokų dar negavau (nieko, kada nors ir aš turėsiu nuosavą dienos skadirintuvą), bet iš 7-mečių vaikų (ir vyresnių)  tenka išgirsti panašias nesąmones, nesvarbu ar man adresuotos jos ar ne.
pvz: Aš ir viena mano pažįstama ename iš dailės. Kažkokie vaikai (na nuo 9 iki 12 metų) spardo kamuolį. kamuolys nurieda link mūsų.
  - Sustabdykit kamuolį! - šūktli vienas iš žaidėjų.
Pažįstama kaip visada šnekėjo telefonu (ne plepėjo, o šnekėjo, kažką planavo apie ekskursiją ar panšiai… o gal ir ne) ir matyt neišgirdusi paspyrė kamuolį atgal. Ir prasidėjo…
  - TU *pyyyyyypt* KAMUOLIO NEMOKI SULAIKYT *pyyypt* *pyyyypt* EIK *pyyyyyypt* *pyyyyypt* TU! (paskui maždaug tą patį kartojo).

Pamasčiau, kad dabartinis vaikų žodynas, kažkiektai… na nežinau… Šiek tiek norėjosi pamurdyti tokio galvą į žemę, bet nedaug. Ir tikrai tas mažius neatrodė protingas.
Tokie nekentėjai niekada neatrodo protingai. Protingai atrodo nekentėjai, kurie viską išdėsto (o ne išrėka) žmonių (o ne ką-aš-žinau-kokių-visiškų-durnių) kalba.

 (Kaip jau sakiau, rėkt visai nebūtina, nesvarbu ar kompiuteryje, ar realybėje)

Šitas  atitiko mano temą (ir prajuokino) (Anglų kalba būtina)

Rodyk draugams

Note to yourself

Atsikėliau maždaug 5:30 ryte.  Pavalgiau, iki septintos maklinėjau po kambarius. paskui klausiausi muzikos iš senų diskų. 8:45 palydėjau mamą į darbą, apsipirkau ir grįžau namo. Lauke šilta, žmonių mažai, rojus.
Moralas: Kelkitės anksti, žymai smagiau būti lauke.


Grįžusi tęsiau muzikos klausimą. “Coffeteria Golden relax muzic collection” kadaise gal ir išklausiau vieną… um… daina? Tada nepatiko. Dabar patinka, truputi primena kavą, o kava (nors ji man nepatinka) primena gražius rytus kaip šis ( nors šiaip net ne į temą).
Moralas: Neišmeskite senų kompaktų, gal po daaaaaug daug laiko juose apsigyvens kažkas faino.


Išgirdau kažkokią muziką. Oh duh! Čia iš Orisinal: morning sunshine! Tie ramūs, smagūs žaidimukai (na bent jau daugelis) man dažnai padeda atsiplaiduoti.
Moralas: internetas visagalis

Buvo negražus saulėtekis. Toks neryškus. Bet neskaitant to viskas šaunu.
Note to yourself - Reikia dažniau anksti keltis, jie gražūs.


Have fun

Rodyk draugams

Myliu muziką (bet tas nekeičia faktų)

 

 
(taram param, jei nebūčiau mačiusi “there she is” paskutinės dalies tai ši daina manęs turbūt nebūtu sužavėjusi.)
Myliu muziką. Ji gali skraidinti padebesiais arba suvaryti peilį į sielą, rinktis tam kas klausosi. (bet tas nekeičia fakto, kad gerų lietuviškų dainų galima rasti nebent gerai internete pasikapsčius, arba kiaurą parą klausant radijo.) Nežinau ar šitaip man vienai, bet rytais kažkaip visai nesunku radijuku sugaudit gerų stočių su gerom dainom, o popiet jau sunkiau ką gero rasti.

Pristatau mažą žioplą drakoniuką.


Kadangi net kai yra ką veikti, aš vistiek mieliau piešiu (o kai rašau blog’ą, tai dar ir spalvinu <-_-’>)

have fun

Rodyk draugams

Debesai

Ryte atsibudau ir vos ne vos išsiropščiau iš lovos. Dar pasitikrinau kiek valandų, nes atrodė labai tamsu kaip 7-tai ryto. Jau žinodama ką pamatysiu atitraukiau ruletus. Daebesys, tiksliau debesis, toks milžiniškas, pilkšvas, snausti verčiantis debesis. Viskas, diena kaip mat subjuro (lyg dar dėl to kontrolinio ir x savarankiškų darbų nebuvo prasta).
Atsėdėjau užknisančiose pamokose, rašiau visas tas nesamonės, bet didžiausias bajeris, tai, kad tebuvo tik tas kontrolinis ir vienas savarankiškas darbas, taigi vaikai mokykitės, nes niekad nežinot, kaip mokytojai gali priversti jus mokytis. Chem taigi, toliau. Visai bereikalingai praleidau laiką po pamokų laukdama kol paaiškins ką mes bedarysim per knygos ”Riešutų duona” emmmm… kažkatai? (ne rimtai, vaidinimas, referaitai, laiškai, gal truputi per daug kaip knygai?, užtektu ir kokio grandiozinio filmo, baleto ar dar ko nors).
O grįžtant namo pamčiau kai ką. Dabar turiu jums klasimą. Kada žiūrėjot į deesis ir jais grožėjotės. Aš sau einu kone užvertus galvą ir vėpsau į baltai pilkšvus debesis tarsi padėtus at kažkokio nematomo dangastalio.
Dabesys!!!!!!
Ai bėje, kas jus išdūrė šiandein? Va mūsų klasė nusprendė susikeisti anglų kalbos pogrupiais. Gavosi kakutis
Vistiek. DEBESAI!!!!!!! *šokinėja ant debesų ir linksniuoja žodį esu*
Aš - esu,
Tu - esi,
Debesai - esa!


Have fun

Rodyk draugams

laiminga

Happy happy happy happy happy happy happy happy happy happy happy happy happy happy… … happy happy happy happy happy happy happy happy happy…
Ne -  tai ne rimtas įrašas.
Taip - aš per daug laiminga.
Ne - aš nežinau kodėl, geras rytas ir tiek.
Kas žino kur pirkti baterjų smegenims? -_-;

Rodyk draugams

sad, sader, the sadest, determined


Smegenys pasitaise, baterijos lyg ir pasikrove.
Jaučuosi nekaip. O ko noreti, nors iš ryto prie kompiuterio sedejau neilgai (tik kokias 4 valandas) bet iki dabar visą laiką sėdėjau palenkusi galvą, čia truputi daugiau, kokias 5 valandas, nes tvarkiausi vieną stalčių (taip, nemėgstu tvarkytis), puse stalčiaus turinio, jei ne daugiau jau šiukšlineje. Bet čia ne įrašas apie stalčių… hmmm, jei pasirausčiau kitame stalčiuje tikrai būtu apie ką rašyti… Ak taip, apie ka aš čia kalbėjau? Teisingai stalčius. Taigi, kai pakėlaiu galvą ir pažvelgiau pro langą, vaizdas sekundei susiliejo, paskui kokią minuę pralaukiau ir kiek atsigavau. bet šiame įraše irgi ne apie tai.
Šiandien pora kartų palijo, dabar vel šviečia saulė. Kaip užknisa, kad toks vaizdas mane nubloškia į svajones, į gražias fantazijas. Būtu smagu, bet kai susivokiu, kad taip nebus, pasidaro liūdna.
Liūdna todel, kad kai ateis ruduo, naktimis nematysiu žvaigždžių. Nes pas mus prie namo pristatyta lempų…
Liūdna todel, kad kai ateis žiema, negersiu karštos arbatos su drauge. Nes taip niekada nebūdavo…
Liūdna todel, kad kai ateis pavasaris, nesėdėsiu lietuje ir nežiūrėsiu į žaibus. Nes niekada nespeju…
Liūdniausia todėl, kad dabar, kol dar yra vasara nesėdėsiu prie tvenkinio (arba upes) ir nemirkysiu jame (joje) kojų, nesisilsesiu kaime ant šieno su pažįstamais ir nespoksosiu į debesis, neglostysiu paleisto nuo trumpos grandinės didelio draugiško šuns kuris gyvena kaime. Nes vasara beveik visa laika praleidžiu namie… (niekur nevažuosiu, mane mašinoje pykina, o vaistai nepadeda… … … Damn!)
Nepadarysiu šito… Ir tiek daug daugiau. Nes… Nes susigalvoju pretekstu, kadel taip nebus.
Ne! Aš pabandysiu keistis, aš pažadejau. Pažadejau tam, į ka visada reikia atsižvelgti. Pažadejau SAU!

… Mane nuo viso to skiria tik plonytė siena…

Rodyk draugams

Ačiū kad nesi šalia

Man šiandien taip gera. Netgi mano netvarka man atrodo graži. Ir tai tik mano puseserės dėka. Kokia aš laiminga, kad ji išvažiavo. Būtent. važiavo.
Aš pripratusi būti viena. Man patinka, kai niekas nelenda prie mano netvarkingai suverstų arba (labai retai) tvarkingai sudėliotu daiktų. Man patinka kai mano kambaryje yra pakankamai vietos pajudėti nes per jo vidurį nėra pastatyta sulankstoma lova. Man patinka, kai vos atsisėdus prie kompiuterio manęs nepasitinka žodžiai “Kada baiggsi sėdėti prie kompiuterio?”. Man patinka, tai, kad ryte nereikia laukti pusvalandžio kol galiu nueiti į vonią.
Varge, nemėgstu 7-mečių puseserių.
Na, bet pagaliu galiu prisėsti prie blog'o, paskaitinėti ką rašo kiti ir pati ką nors parašyti. 
Kadangi neturėjau nei laiko nei noro sugalvoti kokią nors gerą temą, tai per daug neprirašysiu. Geriau ką nors sugalovsiu kitam kartui.

Rodyk draugams