BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kost, le kost kost ir danieliai

Mano imuninė sistema dabar truputi užsiėmusi neaiškiu neperšalimo ir veikiausiai negripo virusu/dalyku. Valio, nes išsisukau keturioms iš penkių dienų iš mokyklos. Ir kartu bū. Per ryt… (Oba, jau taip vėlai. reiks eiti miegoti) ir šiandien reikės pasivyti klaselę, nes esu beveik garantuota, kad pirmadienį grįšiu į mokyklą, nebent susamokslaučiau ir pasišaldyčiau ar ką nors, bet nesinori, ir taip bjaurus kosulys kamuoja.
Ši savaitė buvo gan bjauri. Aš ir taip sunkiai užmiegu bet dabar muistydavausi po tris valandas ir ilgiau kol užmigdavau. Skaitymui (mano numeris du mėgstamiausiam užsiėmimu) neturėjau nė kokio noro nes kažko visai susikaupti nėjo. Vakar padėjo eiti, bet tik vakare. O piešimui (mano numeris VIENAS) užsiėmimui… Po galais. ne tas linksnis ir išvis neteisingai pradėjau rašyti. D:< O piešti irgi nesisekė. Visa fantazija nukurnėjo giliai į kriauklės dugną. Iš kur aš tą kriauklę ištraukiau?

Noriu miego…

Karšta…

turbūt vėl temperatūra sukilo (Cha, norėčiau. Taip nebebus. NEVEEEER. Nes vaistai kurie ją nuspardė, nuspardė ją taip, kad ji daugiau nebedrįs pakilti.)

Jaučiu geriau eisiu miegoti.
Mielai pridėčiau kokį paveiksliuką, bet nieko doro nenupiešiau per šį laiką.

Kai ką prisiminiau.
Pažiūrėjau linksmuosius Danielio nuotykius stebuklingųjų princesių pilies požemiuose ir nepožemiuose kur buvo žudomi žmonės, ir prisiveisė siaubingų pabaisų kurie nori užmušti Danielių.  Wyyyy :D
Jei rimčiau labai smagus “lets play”, kaip siaubo žaidimukui. Dėkui… (kaip jie ten vadinasi?) …Naratorei (teisingai?)… truputi daug keiksmažodžių, bet kai ponas veidas (Taip buvo pavadintas vienas iš basių pilies babaušių) bando pagauti tave ir padovanoti vieną nemokamą nužudymą, tai atleistina.

kas man primena:

Danielius gi tas gyvūnas panašus į stirnbriedį ._.
Nekreipkit dėmesio į nemiegantį ligotą žmogų.
Va jei įdomu:

Let’s Play Amnesia: The Dark Descent - Part 1

Nesidaro baisu iki kažkelintos dalies… gal 5 ar toliau.

Oba. radau seniau pieštą biški nelabai vykusį drakoniuką.
Enjoy:

Rodyk draugams

namų apyvokos monstriukai

kartą dailės mokykloje pradėjo baisiai gurguliuot kriauklė. Neapsikentusi nuėjau pažiūrėti kas ten taip trukšmauja joje. pažvelgiau įkriauklę ir pamačiau joje sėdintį mažą žalią (su visokiais atspalviais) gleivėtą ir bent jau iš pažiūros nešvarų padariuka su sproginėjančiais burbuliukais ant galvos ir bukais… ragučiais?..  Tas taip pat pažvelgė į manę ir tuoj pat sulindo į kanalizaciją.

(praminiau jį kriauklės monstriuku)

Iš pradžių maniau, kad man tik pasivaideno, bet paskui ėmė rodytis ir kiti monstriukai.
Sekantį pamačiau droždama pieštuką. Vos tik padroždavau, galiukas kaip mat nutrupėdavo, tada ir vėl droždavau. Kadangi tingėjau traukti iš po stalo šiukšlinę, drožles bėriau ant lapelio. Ir  beberiant jas n-tą kartą kažkas gan sunkai šleptelėjo iš mano drožtuko. Tas kažkas iškėlė spygliuotą galvą iš drožlių, dar pakramtė gabaliuką grafito ir tuoj pat šmurkštelėjo atgal po saugiomis pieštuko šiukšlėmis.

(ilgai galvojau kaip jį pavadinti,galų gale gavosi, kad jis pieštukų niomnius)

Paskui ieškojau raktų visuose kambariuose kai mėlynas skraiduolis pakybarojo akimirką virš spintelės koridoriuje ir kažkur dingo. Ten kur jis buvo radau ir savo raktus.

(ir nuskrido paslapčiukas)

Po kiek laiko suslogavau. Ir nutiko taip, kad jau maniau man (visai ne į temą) prasidėjo halicuonacijos. Žiūriu - kambaryje šliaužia popierinė nosinaitė. Išties keistas reginys. o dar keisčiau buvo, kai ta nosinaitė atsisuko. Pasirodo šliaužė ne ji, o ja apsigaubęs žalias gleivių kamuoliukas. paskui jis  susigūžė po savo apsiaustu-neosinaite ir tiek jį temačiau.

(iškart aišku kas. Slogutis)

Galų gale pastebėjau kad ėmė dingti saldainiai. Namie nieko nėra, tik aš, o saldainių mažėja, nors aš jų nevalgau. Pakui užsisvajojau gerdama arbatą virtuvėje ir  kai pažvelgiau į saldaininę, pamačiau kažkokią keistą nesamoniukę tempiančią saldainį kažin kur. Paspoksoijau paspoksojau, ir nusprendžiau, kad tėvai kaltina vaikus dėl saldainių dingimo neteisinai… nors gal… 

(na o siu šita vargau ilgiau negu su niomnium, kol pavadinau ją saladinių čiupma)

Tai va. Šiaipvsi šie padariukai išgalvoti, bet įvykiai tikri. O ką aš žinau, gal dėl jų ir yra kalti monstriukai. O gal iš jų išaaugs didelis monstas. pamatysim ateityje. (ateityje dar pamatysim ir drakoną kurio per žioplumą nenuskenavau).

have fun

Rodyk draugams

Sueiliuosiu mintis…

Nerašiau tik porą savaičių, o atrodo, kad visą amžinybę.
Visai neseniai be šviesos praleidau žemės pusvalandį, šiaip turėjo būti žemės valanda, bet puse jos praleidau, gerai, kad užsukau į Gaia online, kitaip būčiau ją išvis praleidusi.
Šiap žadėjau eiliuot visą įrašą, bet gal apsieisiu tik su vienu kitu kūrinėliu
Toliau kitas, vienas normalesnis iš mano super\ultra pesimizmo laikų (dabar tik pesimizmas, su kartais užplaukiančiais (o gal nuplaukiančiais  ) debesėliais)

Bjauri dinea (o šiuo metu šį eilėraštį pavadinčiau nežinau kur buvau, ką veikiau, ir kada šį “eilėraštį” rašiau, bet turbut visi buvo išvažiavę į kaimą (arba trumpiau “jeez kaip nuobodu”)) 

Nėra su kuo šypsotis,
Liūdna.
Bet kartais gi ir šitaip būna.
Tiki, bet pasirodo klydais,
Kažko ieškojai, pasiklydai.
Tad nieko keisti negali
Ir tampa ta diena bjauri.


Toliau dar vienas iš tų laikų. (daugiausia eilėraščių buvau parašius pradinėse klasėse, truputi super\ultra ar kaipaš ten sakiau pesimizmo laikais, na ir kelis per pastaruosius porą metų.)

Kažkas (ne)prasmingo

Užmirštos mintys,
susipynę takai,
norai stiklinai
taip dūžta dažnai.
skausmas patirtas žeidžia giliau,
jei pasakai, kad taip nedariau.
Prasmę suprasti
lengva be galo.
mokėt ją suprasti,
sunku.
Žodis po žodžio liejasi melas,
O aš su juo sutinku.


Toliau šioks toks “pastebėjimas” jau išėjus iš didžiojo pesimizmo. Aišku nereikia tiesiogai suprasti, na nebent tą dalį skiaustuose.

(ne)būk

Būk geras,
Būk draugiškas,
Būk madingas,
Būk mielas,
Tik nebūk toks koks esi.
Būk toks kokiu nori kad būtum kiti.


Tolau radau eilėraštį (apie eiles, kalbą ir jų pamiršimą) kurį buvau visai pamiršusi, na bent jau parašytas ne ultra… na žodžiu. Beeeet, jo viso nerašysiu, tik paskutinį stulpelį, kuris man kažkodėl labai gražiai skambėjo.

Aštuntadienis

<...>
Ir vieną atliekamą dieną,
Kurios ištikrųjų nėra.
Lieka paklausti vėjo
Ar visa tai buvo tiesa.


Na va, dabar paskutinis kurį sukūriau. (Šiam dar nesugalvojau pavadinimo).

O kartais geriau patausoti eiles,
Paslėpt, uždaryti stalčiuose jas,
Spyną uždėtį ir ją užrakinti,
Pamesti raktą ir neprisiminti.

Kartais geriau išleisti eiles,
Nutraukt surakinusias jas grandines,
Sudegint, išlydit, žaizdas jų išgydit!
Prisiekt, kad išmesi tu vėlei spynas.

O kai tų spynų tau kartą prireiks
Turėsi sėdėti ir laukt kol jas baigs
Gaminti iš naujo, nuprkti kitas,
O paskui vėl nutraukti visas grandines.


Gal ir ne šedevras, bet kaip užplaukus debesėliui staigiai sukurtas, visai neblogas.
Viskas.


Have fun


P.s. na ir protas rašyti pue dvyliktos nakties (na tiksliau jau puse pirmos, bet aš dar laikrodžių nepersukau)

Rodyk draugams

Nauja (šiuolaikinė) pasaka


Tai va. Kartą, seniai paprašiau mamos papasakoti kokią pasaką šiuolaikiškai. Prisimenu, kad tada man ta pasaka atrodė labai kvaila, o dabar parašiau kiek prisimenu, ir truputi prikūriau, tai gavosi kone šiuolaikinė animacija… tik neanimuota.


Naujoji  raudonkepuraitė



Kartą gyveno mergaitė kuri rūkė cigaretes pavadinimu “redhat” todėl ją praminė raudonkepuraite. Jos tėvai, kurie užima aukštas pozicijas jau ne pirmą kartą raudonkepuraitei atsiuntė SMS‘ą „nueik pas senelę“. Tiesa, toji „senelė“ tai tik mafijos bosės slapyvardis, o ji pati visai tai šeimai ne giminė.
Raudonkepuraitė dar kartą išpūtė dūmą tada sėdo ant motociklo ir ir nulėkė visu greičiu pagrindiniu keliu. Netrukus pasuko į nuošalesnę gatvelę, kurios gale gyveno „senelė“. Tik staiga jaunėlei kelią pastojo žinomos gaujos vadeiva - „vilkas“.
  - Važiuok tuo keliu, raudonkepuraite, – parodė jis į apylanką – ten yra krautuvėlė, galėsi nusipirkti „redhat“ ir ginklų, kurių girdėjau tavo draugams reika.
Turbūt ji nebūtu pasukusi tuo keliu, bet prisiminė kad jos pamėgtos cigaretės baigiasi. Raudonkepuraitė nudūmė parduotuvės link, o tuo metu „vilkas“ nutykino prie „senelės“ apartamentų ir davė gaujos nariams ženklą…
Tuo metu raudonkepuraitė nešėsi iš parduotuvės ne tik pakelį „redhat“, bet ir kelis ginklus bei naują vogtą mobilujį telefoną, nes pasirodo šios parduotuvės savininkas buvo geras jos tėvų draugas. Kai galų gale ji nusigavo prie „senelės“ apartamentų, ją pasitiko ne kas kitas kaip „vilkas“. Pasirodo jis norėjo tapti nauja mafijos galva, tad užpuolė „senelę“ ir vienintelį žomgų kuris gali suprasti kais įvyko – raudonkepuraitę. Tačiau šioji buvo gudri, greit sumaigė kelis telefono mygtukus ir netrukus ten susirinko krūva policinikų kuriems „senelė“ nuolat sumoka neblogą kyšį. Aišku, vilkas buvo sugautas, Paketas kuriame buvo žino kas (na tiksliau raudonkepuraitės tėvai ir „senelė“ žino kas), o raudonkepuraitė surengė nerealų tūsą.


the end


P.S. gaminu suši, parodysiu kas gausis kai pagaminsiu.
P.P.S. sorry sušio vaizdelio nebus. nefotogeniškas gavosi, o šiaip iš skonio primena košę su žuvim ir jūros kopūstais ar kažkokiais ten dumbliais. (nepatinka man jūros kopūstai ar kažkokie ten dumbliai) .

Rodyk draugams

A la MAKALIŪŪŪŪŪŪŪŪŪZIA

kadangi buvau pakankamai protinga nusistatyti žadintuvą su besibaigiančia baterija maloniai prasnaudžiau iki vienuoliktos. Paskui pradėjo graužti sąžinė. paskui įsijungiau kompiuterį. Paskui permečiau akimis pamėgtus Ageishos, Howling, Okt, Gelezhinkelietes, gabijos ir Enorcos blogus. Kadangi mėlyna padangė, šiandien jaučiuosi taip… taip… kaip kilimas,paklotas ant grindų ir gerai gerai sutryptas kilimas. Todėl visai nusisvaigsiu.
Imkim kad ir eilėraštuką parašau. Nors ir nebus toks smagus kaip:

Nesuk sau galvos, dėl pasaulio pabaigos
Sukramtyk mėtinuką, paskaityk laikraštuką.
Lakuoti nagai čia ne į temą visai,
Kaip ir tai ką šią naktį sapnavai…
 

kuris man kažkuo taip nerealiai patiko, kad aš jį ir mintinai moku.
1 bandymas.

Aplink tiek daug puikių gėrybių,
Kaip grybų po rudens lietaus.
Bet reikia eit pradėt derybas,
Tam kad kankorežį nors gaut


Ne-e.
2 bandymas

Skraidantys batai šniūreliais pririšti
ant sienų loja katinai pikti
Kai žvirblis skris tų batų paragaut
No patirtos smarvės jam nepavyks atsigaut.


ne-e

Sakiau, kad jaučiuosi kaip kilimas, niekas nebesigauna.

Vakar iki pirmos paišiau drakoniuką, bet siaubingai jį nuspalvinu, todėl nerodysiu. Geriau žiūrėkit į šitą.


Ir dar šitokius


Per žmogaus saugos pamokas nuobodžiai šnekėjom apie radijaciją, todėl nupiešiau kaip ji iš tiesų atrodo (matot? Jeigu radijas - tai radijacija)


Neturėjau ką veikti

Tai todėl smegenys nebedirba. Arba kaip laikrodžiui, baigėsi baterijos. Bet laikrodis kažkodėl veikia. OMG bet laikrodis veikia! tai aš žadintuvą išjungiau?! Žioplumas neišpasakytas. *šoka nuo proto* *atsitrenkia į kažką kieto*

01 dega stogas
02 dingo stogas
03 Važiuoja stogas
Vadinas man stogas važiuoja.
*Važinėja ant nuvažiavusio stogo*
Šakės kaip smagu tokią nesamonę parašyti.

Šiupeliukas
iupeliukas
upeliukas
peliukas
ukas
kas
as
s

Kiek daug žodžių galima padaryti nuimat tik po vieną raidę.

*Vis dar važinėja ant nuvažiavusio stogo*

Pokalbis mano kalba:
-A la plasniukai?
-Plasniukai
-Nu bet tam tai nosigemotas
-Le shit

vertimas

-Tipo smagu
-smagu
-Bet jam tai blogai
-kakutis (le pridėta, tam kad sušvelninu žodžio reikšmę) 


A kodėl mano Blog'o nieka neplanko?
Ai nu žodžių einu susirasiu baterijų smegenims, kol dar visai į lankas nenusivažiauvau.
*vėl važinėja su stogu*
vrum vrum! ate.

Rodyk draugams

tiesiog aš

kaip man patinka kai visas gyvenimas teka viena ramia lygia vaga, bet kaip tai mane užkniso!


 


 


… turbūt keisčiausa frazė kurią aš esu pasakiusi… ir vis dėl to ji labai teisinga.

Rodyk draugams

Kas mano galvoje


(čia ne neužsikaraunantis paveiksliukas, jis toks ir turi būti)

Rodyk draugams