Tai ką papasakosiu, tikrai įvyko, bet turbūt jus manimi  nepatikėsite…

Tą dieną mes dar nežinojome, koks mūsų laukia baisus įvykis. Ramiausiai vaikščiojome ir džiaugėmės gražia saulėta diena. Tik staiga pasigirdo triukšmas, mūsų miestus ėmė griauti milžiniškos metalinės mašinos. Galingi milžinai užpuolė mūsų kraštą. Jie ardė visas gyvenvietes ir vogė maistą. Tūkstančiai žuvo per juos. Netgi stipriausieji negalėjo atsilaikyti prieš jų triukšmingą mašiną ir pačius naikintojus. Iki vakaro jie sunaikino beveik visą mūsų gyvenvietę. Likę gyvi slėpėsi giliai tuneliuose, kur, mes bent jau tikimės, negali prasiskverbti jokie naikintojai.
___________________________________________________________________________________________________

Spėju, kad nepatikėjote…  Bet jūs nežinote kitos šios istorijos pusės, kurią pasakoja patys naikintojai…

tądien mes puikiai žinojome, ką mums teks veikti. Šilta rudens saulė švietė danguje, kuriame tingiai plaukė vos keli debesėliai. Tokią diną tik ilsėtis, tačiau štai pasigirsta traktoriaus garas. Mes atsidūstame ir einame rinkti bulvių…

(Ruošiausi kurti istoriją (tiesa, ne apie bulviakasį XD), bet patingėjau, tai tik paveiksliuką

Patiko (0)

Rodyk draugams